Sunerimę urėdai: urėdijų reformą užsakė verslo grupuotės

2017-02-23 09:50 - diena.lt

Esą, jas sujungus į vieną, bus sutaupyti milijonai eurų, o miškininkams, eiguliams ir kitiems miškuose dirbantiems specialistams didės atlyginimai. Tačiau šiems planams nepritaria didelė dalis miškininkų bendruomenės ir valstiečių ir žaliųjų sąjungos koalicijos partneriai socialdemokratai. Ar reikia iš esmės keisti valstybinių miškų valdymo sistemą? Apie tai – pokalbis su aplinkos ministru Kęstučiu Navicku, socialdemokratų frakcijos seniūno pavaduotoju Juozu Oleku ir Kauno miškų urėdu Sauliumi Lazausku. – Pone Navickai, kokia šios reformos esmė ir tikslai? K. Navickas: Pagrindinis tikslas – didesnė grąža valstybei ir visuomenei. Grąža ne tik ekonominė, bet ir ekologinė, nes miškas yra ekosistemos dalis. Bedirbdami, tiek aš, tiek kolegos, nuolat susiduriame su įvairių grupuočių norais užvaldyti miškų išteklius. Tie užsakovai mums yra žinomi ir mes visada keliame klausimą – kokiu tikslu daroma reforma? – Sakote, kad dabar ekologinė grąža yra mažesnė negu galėtų būti viską sujungus į vieną holdingą?   K. Navickas: Turime duomenis, kad dabar reinvesticija į miško pridėtinę vertę yra apie 76 procentai. Mokslininkų teigimu, siekiant išlaikyti miško ekosisteminį stabilumą, reikia mažiausiai 80 procentų. Kita vertus, labai svarbu ir valdymo efektyvumas. Šiuo metu urėdijose administracinėms reikmėms išleidžiama 35 procentai lėšų nuo apyvartos. Tai labai didelės išlaidos. Mes esame unikalūs turėdami 42 juridinius vienetus, nė viena ES šalis tiek neturi, išskyrus Vengriją. Be to, nors Konstitucijoje parašyta, kad valstybines įmones valdo vyriausybė, Seimas nusprendžia kitaip ir įstatyme įrašo 42 urėdijas. – Pone Olekai, 42 urėdijų įrašymas į dabar galiojantį įstatymą neatrodo kaip labai išmintingas valstybės resursų valdymas. Juk situacija gali keistis bet kada? J. Olekas: Taip. Todėl registravau įstatymo projektą, pagal kurį urėdijų turėtų būti tiek, kad jos būtų ekonomiškai efektyvios ir galėtų vykdyti aplinkos ministro keliamus uždavinius. – Siūlote, kad urėdija turėtų nuo 25 iki 60 tūkstančių hektarų miško, dabar yra ir mažesnių. Jūs kategoriškai nepritariate urėdijų jungimui į vieną vienetą. Kokie argumentai? J. Olekas: Mano argumentai grįsti mokslininkų pasiūlymais, kaip jie matytų Lietuvos urėdijų ateitį. Urėdijos yra mūsų pasididžiavimas, nes jos buvo atkurtos 1919 metais ir po to 1990 metais, kai mes vėl tapome laisvi. – Bet ar juridinis asmuo yra vertybė? Turbūt visa urėdijos tvarka yra vertybė? J. Olekas: Sutinku. Tarp kitko, Lietuvos miškų veikla buvo įvertinta kaip viena geriausių pasaulyje. Kodėl nereikėtų urėdijų jungti į vieną? Šie ginčai vyksta jau seniai. Manau, kad centralizavimas pakenktų tam tikrai ūkinei veiklai vietose, regionuose, kur dirba žmonės. Jie taps bedarbiais ir bus didelė socialinė problema. – Tačiau valstybė valstybinėmis įmonėmis neturėtų spręsti socialinių klausimų. Tam yra socialinės institucijos. J. Olekas: Kalbame apie darbo vietas, nes visos įmonės, netgi mažos, pernai dirbo pelningai. Turime pažiūrėti, kokių pertvarkų reikia – galbūt reikėtų kurti centralizuotą buhalteriją. Didžiausi siūlomos reformos pavojai tie, kad stambioji pramonė tikrai nugalės ūkinėje veikloje mažąsias regionines įmones. – Pone Lazauskai, kiek metų dirbate urėdu? S. Lazauskas: Urėdijai vadovauju tik kelis mėnesius, bet miškų sektoriuje dirbu jau nuo 1984 metų. Bedirbdami, tiek aš, tiek kolegos, nuolat susiduriame su įvairių grupuočių norais užvaldyti miškų išteklius. Tie užsakovai mums yra žinomi ir mes visada keliame klausimą – kokiu tikslu daroma reforma? – Sakote, kad šią reformą užsakė kelios stambios medienos perdirbimo įmonės? S. Lazauskas: 2008 metais spaudoje buvo rašyta, kad „Ikea“ ruošiasi reformuoti urėdijas ir įkurti vieną įmonę. Tuo metu premjeru buvo Gediminas Kirkilas. Privatizuojant „Girių bizoną“ „Ikea“ atstovas iškėlė sąlygą, kad privatizuos ir investuos tik tada, kai bus tik viena urėdija. O viena urėdija reikalinga žaliavos valdymui. „Ikea“ Lietuvoje prekiauja, gamina. .. [visa naujiena]