A. Butkevičius: blogiausia, kad apie Lietuvą negatyviai kalba valdžia (interviu)

2016-07-21 15:00 - diena.lt

„Aš važinėju po įvairias užsienio šalis ir neseniai grįžau iš Mongolijos, kurioje vyko Azijos ir Europos šalių lyderių susitikimas. Visi, kalbėdami apie savo valstybę, neišsako jokių neigiamų aspektų. Kitaip tuomet, kai skaitomi tarptautiniai pranešimai ir kalbama apie ekonominę situaciją ar energetikos pokyčius“, – pabrėžia ministras pirmininkas. – Pradėkime nuo demografijos. Neseniai paskelbta statistika, kad Lietuva yra sparčiausiai nykstanti tauta Europos Sąjungoje. Tuoj ateis laikas, kai pensininkų Lietuvoje bus gerokai daugiau nei dirbančių žmonių. Kas tuomet jiems mokės pensijas? – Tai labai jautrus klausimas. Turiu prisipažinti, kad mes tikėjomės geresnių pokyčių susigrąžinant tėvynainius iš užsienio. Žvelgiant į analizę matyti, kad 2006–2008 m. emigravo mažiau žmonių. Galima daryti išvadą, kad tuo metu buvo didelis ekonominis pakilimas. O ekonominio sunkmečio metu emigracija buvo pati didžiausia: 2009 m. – 38,5 tūkst. žmonių, 2010 m. – 83 tūkst., o 2011 m. – 53 tūkst. žmonių. Tuo metu vyravo krizė ir Lietuvą paliko pats didžiausias skaičius darbingo amžiaus žmonių. Kaip ekonomistas, bandžiau ieškoti priežasčių, kodėl net ir pradėjus atsigauti ekonomikai emigracijos lygis vis tiek liko toks didelis. Keturioms ministerijoms – Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo ir mokslo, Ūkio, Užsienio reikalų – buvo nurodyta paruošti planus. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, atsižvelgdama į kiekvieną savivaldybę, net yra paruošusi planus, kokios darbo vietos ten užimtos, kokios laisvos. Šios kadencijos metu net penkis kartus didinta minimali mėnesinė alga, ko dar nebuvo Lietuvos istorijoje. Neapmokestinamasis pajamų dydis taip pat augo, vidutinis darbo užmokestis – didėjo. – Bet žmonės vis tiek išvažiuoja. Kodėl? – Aš padariau savo išvadas. Pirmiausia, žmonių netenkina ekonominės ir socialinės sąlygos. Matome, kad išsivysčiusiose šalyse darbo užmokestis yra didesnis, net užimant paprastas pareigas. Kita priežastis – netenkinanti socialinė aplinka. Štai Didžiojoje Britanijoje išmokos už vaikus ir išmokos bedarbiams yra didesnės, bet prisiminkime, kiek metų Britanijoje buvo vykdoma plėtra, koks ten bendrasis vidaus produktas (BVP) ir pan. Noriu paliesti dar vieną neigiamą aspektą, kuris Lietuvoje labai stipriai susiformavęs. Tai negatyvus psichologinis, socialinis, emocinis laukas, o blogiausia, kad šį neigiamą lauką ir toliau formuoja politikai. Aš važinėju po įvairias užsienio šalis ir neseniai grįžau iš Mongolijos, kurioje vyko Azijos ir Europos šalių lyderių susitikimas. Visi, kalbėdami apie savo valstybę, neišsako jokių neigiamų aspektų. Kitaip tuomet, kai skaitomi tarptautiniai pranešimai ir kalbama apie ekonominę situaciją ar energetikos pokyčius. Galvojant apie tai, ką reikėtų daryti, pirmiausia iš ministerijų paruoštų planų mes turime sudaryti tarpinstitucinį programų kompleksą.... Užsienio ambasadorių suvažiavimo metu buvo pasakyta, kad informaciją apie vykstančius pokyčius reikia skleisti. Manau, kad su laiku situacija pasikeis. – Grįžkime prie to, ką pasakėte – kad svarbios ne tik ekonominės sąlygos, bet ir žmonių nuotaikos. Daugelis galvoja, kad Lietuva yra prasta šalis, iš kurios geriau išvažiuoti anksčiau nei vėliau, nes vis tiek viskas čia žlugs. Sakote, kad tai formuoja politikai, bet ar tik jie?.. [visa naujiena]