Lietuvoje daugėja privačių seklių: šnipinėjami ir sutuoktiniai

2016-08-20 11:47 - diena.lt

Detektyvai įstatymu nepatenkinti Nuo šių metų pradžios įsigalėjęs LR privačios detektyvinės veiklos įstatymas reglamentavo labai jautrią sritį, LRT RADIJUI sako detektyvas Olegas Rimanas. Ši sritis, anot jo, jautri dėl sąsajų su asmens privatumu. Žinoma, priduria jis, dirbti vadovaujantis kitais teisės aktais buvo sudėtinga, tačiau šis įstatymas visų problemų neišsprendė, jos liko: „Įstatymas nėra lengvai suprantamas. Mes tikėjomės, kad bus išspręsta daugiau procedūrinių klausimų, bet įstatymas gana bendras ir jį reikia sistemiškai aiškinti.“ O. Rimano teigimu, ne kiekvienas, save vadinantis privačiu detektyvu, gali suprasti įstatymą, o tie, kurie norėtų tapti detektyvais, laukia ir stebi, kokia situacija susidarys rinkoje. Pašnekovas pateikia Serbijos pavyzdį, kurioje toks įstatymas įsigaliojo prieš dvejus metus ir šalyje kol kas yra vos vienas detektyvas, kuriam leista teikti tokias paslaugas. Pas mus, Lietuvoje, sako detektyvas, situacija yra panaši. Detektyvas R. Zaleckis teigia, kad Lenkijoje privačios detektyvinės veiklos įstatymas priimtas 2006 m. ir, pagal statistinius duomenis, paslaugų rinką sudaro apie 3,5 mlrd. eurų. Paskaičiavus, sako pašnekovas, Lietuvos rinkoje tai sudarytų apie 23 mln. eurų, dirbtų keliasdešimt detektyvų ir būtų sukurta daug darbo vietų. „Nauda tikrai yra didelė ir kitos valstybės tai pastebi. Privatūs detektyvai išieško skolas, sėkmingai konkuruoja, apsaugo paslaptis, ieško dingusio turto ir pan., o čia rinka dar tik skinasi kelią, paslaugos nėra paklausios“, – paaiškina R. Zaleckis. Mykolo Romerio universiteto Baudžiamosios teisės ir proceso instituto lektorė dr. M. Gušauskienė džiaugiasi, kad pagaliau atsirado privačios detektyvinės veiklos įstatymas ir tokios paslaugos dabar gali būti teikiamos legaliai. Visgi, priduria ji, įstatymas yra labai abstraktus ir pakankamo teisinio reguliavimo dar nėra: „Didžioji dalis nuostatų nesiderina su galiojančiais teisės aktais, daugelis jų gali būti labai laisvai interpretuojamos. Kiekviena šalis gali tai suprasti taip, kaip nori.“ O tai, priduria ji, sudaro palankias sąlygas žmogaus privatumo pažeidimui. Laviruoja ties teisėtumo riba Kalbėdama apie privačių detektyvų teikiamas paslaugas, M. Gušauskienė teigia, kad kai kurios iš jų galbūt dėl neapibrėžtumo ar netinkamo reguliavimo laviruoja ties teisėtumo riba. R. Zaleckis teigia, kad tai nėra didelė bėda, nes ir įstatymo, ir detektyvinės veiklos paskirtis yra padėti fiziniams ir juridiniams asmenims teisėtai ginti savo teises bei laisves: „Detektyvas negali šiaip sau imti ir tikrinti asmens informacijos, jei klientas neturi tam teisėto intereso.“ Paklaustas, kaip detektyvai nusprendžia, ar klientas turi teisėtą interesą, R. Zaleckis sako, kad remiamasi ketvirtajame straipsnyje išdėstytais principais ir vertinama, ar informacija klientui tikrai yra reikšminga ir padėtų ginti jo teises. „Jei interesas netinkamas, informacija klientui nebūtų teikiama. Be to, klientas pats įsipareigoja naudoti ją tik reikiamu tikslu, tad mes imamės apsaugos priemonių žmogaus, apie kurį renkame informaciją, apsaugai“, – pasakoja detektyvas. Tačiau M. Gušauskienė sako, kad renkant informaciją apie kitą žmogų svarbiausias dalykas yra jo paties duotas sutikimas. Net kreipiantis į oficialias valstybines institucijas kito asmens duomenys trečiajai šaliai suteikti nebus, tvirtina specialistė. O detektyvai, priduria ji, neturi tokių valstybinių įgaliojimų, kaip, pavyzdžiui, teisėsaugos pareigūnai... [visa naujiena]