Iš Lietuvos išprašyta žurnalistė suvienijo mūsų nepriklausomybės duobkasius

2016-08-22 00:38 - diena.lt

Tik po to, kai organizatoriai kreipėsi į prokuratūrą, leidimas buvo duotas, tačiau mitinguoti leista ne tūkstančiui žmonių, kaip buvo prašyta, o 10 kartų mažiau – šimtui. Rusijos prezidentas su premjeru, žinoma, pučo 25-mečio minėjimą ignoruoja. O štai Lietuvos ir kitų Baltijos šalių nepriklausomybės nepavykusiems duobkasiams – žalia gatvė. Maskvoje įvyko iš Lietuvos deportuotos ir negalinčios atvykti į mūsų šalį žurnalistės Galinos Sapožnikovos knygos pristatymas, kuriame gerai mums žinomi asmenys ne tik dėstė savo tiesas, bet ir džiūgavo, kad šių dienų pasaulyje Lietuva ir jos politikai bejėgiai sustabdyti tiesos skleidimą, todėl iš šitos knygos Lietuvos žmonės sužinos, kas ką išdavė,  kaip buvo „žudoma“ Sovietų Sąjunga ir kas nutiko su tais, kurie mėgino ją išsaugoti. 1991 rugpjūčio 23 d. Vladimiras Leninas „mojuodamas“ savo dešine iškeliavo iš sostinės Lukiškių aikštės ir tai lietuviams, taip atkakliai, net pralieto kraujo kaina siekusiems laisvės, buvo džiugi žinia. Beveik tuo pat metu džiūgavo ir šimtai maskviečių, kai keliamasis kranas užnėrė kilpavirvę  ant vieno iš kruviniausių Lenino bendražygių  „geležinio“ Felikso Dzeržinskio paminklo.  Tačiau dabar  šį  paminklą reikalaujama grąžinti į buvusią vietą – kaip vieną iš esą prasidėjusio Sovietų Sąjungos atgimimo simbolių. Rusijoje stiprėja jėgos, kurios iki šiol negali susitaikyti su prieš ketvirtį amžiaus įvykusia sovietų imperijos griūtimi, prarastomis teritorijomis. Iš Lietuvos išprašyta „Komsomolskaja pravda“ apžvalgininkė Galina Sapožnikova  į savo knygą sudėjo prieš mūsų valstybės nepriklausomybę stojusių veikėjų pasakojimus, kas vyko Lietuvoje prieš ketvirtį amžiaus. G. Sapožnikova savo knygą pavadino „Kas išdavė. Kaip buvo žudoma Sovietų Sąjunga ir koks likimas tų, kurie ją bandė gelbėti“. Dauguma tų  „gelbėtojų“ – po 1991 m. rugpjūčio pučo nuo Lietuvos teisėsaugos sprukę perversmininkai. Generolą majorą Algimantą Naudžiūną „gelbėti“ Lietuvos Maskva atsiuntė 1989 m. Tiesiai iš Baikonuro raketinės divizijos, kur šis vadovavo politiniam skyriui. Lietuvoje jis paskirtas  platformininkų komunistų partijos centro komiteto sekretoriumi. „Lietuvą  radau sudaužytą, išvogtą, suskilusią. V. Landsbergio vadovaujama Aukščiausioji Taryba  pasitraukė iš Sovietų Sąjungos. V. Landsbergį ir visą tą viršūnėlę buvo priglaudusi KGB“, – tvirtino A. Naudžiūnas. Kitas Lietuvos kompartijos vadovas  Juozas Jermalavičius 1991 m. sausio 11 d. kruvinųjų įvykių išvakarėse pranešė, kad valdžią į savo rankas ima „Lietuvos nacionalinio gelbėjimo komitetas“. Po to, kai kariškiai per traiškomus žmonių kūnus užėmė televizijos bokštą,  J. Jermalavičiaus balsas gelbėjimo komiteto vardu iš karinės mašinos per garsiakalbį skelbė: „Broliai lietuviai, nacionalistų ir separatistų vyriausybė, kuri priešpastatė save liaudžiai, nuversta. Eikite pas savo tėvus, vaikus.“  Dabar šis veikėjas už savo nusikaltimus yra atlikęs bausmę Lietuvos kalėjime, tačiau klausiamas, ar buvo tikruoju Gelbėjimo komiteto vadovu, J. Jarmalavičius nuo atsakymo išsisuko.  „Nacionalinio Lietuvos gelbėjimo komiteto idėja gimė ir buvo nuleista iš Maskvos. Tai tebuvo dezinformacija“, – sakė J. Jermalavičius... [visa naujiena]