KTU rektorius: universitetai nesusišneka dėl blogos finansavimo sistemos

2017-01-19 09:35 - diena.lt

Iki vasaros vyriausybė prašo pačių universitetų apsispręsti, kaip ir kurie universitetai jungsis, kad valstybinių universitetų šalyje liktų bent perpus mažiau. Laidoje „Dėmesio centre“ – Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Petras Baršauskas, Vilniaus universiteto (VU) rektorius Artūras Žukauskas ir Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius Juozas Augutis. – Pone Baršauskai, prašau, paaiškinkit tų keturių universitetų asociacijos tikslą. Kodėl reikalinga tokia „dviejų greičių“ sistema? P. Baršauskas: Viskas gan paprasta. Mums, šiek tiek stipresniems, pabodo tie skirtumai tarp kalbų ir darbų. Mes sakome: mes norime kokybinių pokyčių, mes norime judėti į priekį, mes norime būti atsakingi ir žiūrėti valstybiški, ne tik žiūrėti savo interesų. Norime būti konkurencingais tarptautiniu mastu. Jeigu tokios tezės, tuomet mes turime kelti kokybinių kriterijų karteles. Ir šioje vietoje su visais universitetais mes niekada nesusitariame. Konkrečiai šis nesusišnekėjimas yra paremtas bloga finansavimo sistema, kuri orientuota į kiekybę, o ne kokybę. Mes sakom – keiskim. Iškelkim pirmiau kokybinius kriterijus ir pagal juos finansuokim. Tai yra esminiai dalykai. – „Kokybinių kriterijų“ – kas tai, pone Žukauskai? Studentų, priimamų į universitetą lygis? Kas dar? A. Žukauskas: Antra – absolventų įsidarbinamumo lygis. Trečia – dėstytojo edukacinės savybės ir gebėjimai. Ketvirta – moksliškumas.  Šie kriterijai yra gerai žinomi. Tai apima ir citavimą, matomumą tarptautinėje akademikų bendruomenėje, reputacija ir t.t. – Ir dėl visų šitų dalykų Lietuvos rektorių konferencijoje su visais universitetais susitarti nepavyksta? A. Žukauskas: Problema yra ta, kad šitie keturi mūsų universitetai nėra varginami išlikimo problemos. Jie galėtų puikiai išlikti ir nebūdami su kažkuo sujungti. Tuo tarpu dauguma kitų universitetų sprendžia išlikimo problemą. Dėl to mes manom, kad mūsų pozicija turėtų būti atskirai išreikšta ir į ją turėtų būti atskirai įsiklausoma. Juk mes pirmiausiai orientuojamės į kokybę. – Pone Auguti, reaguodamas į šių keturių universitetų asociacijos kūrimą, jūs kalbėjote spaudoje, kad visi universitetai turėtų laikytis vieningai. Kodėl jie turėtų laikytis vieningai? J. Augutis: Gal ne tiek patys universitetai turėtų laikytis vieningai, kiek universitetų sistema Lietuvoje turėtų būti darni. Praktiškai visi universitetai yra įsteigti valstybės ir jų veikimo sistema turėtų būti darni. Jų turėtų būti tiek, kiek reikia ir tokių, kokių valstybei reikia. – Bet jūs pripažįstat tą problemą, kad vieni universitetai susiduria su viena problematika, o kitiems labiausiai rūpi išlikti. J. Augutis: Be jokios abejonės. Tik nereikėtų klaidinti žiūrovų ir leisti suprasti, kad tik šie keturi universitetai ir turi didžiausius reitingus. Nesinori kalbėti už kitus, bet VDU, žiūrint keleto metų laikotarpį, reitingai yra tarp 2-4 vietos. Ir stojančiųjų vidurkis 2016 m. VDU ir KTU yra identiškas – 6,4. VGTU vidurkis yra žemesnis – 5,9. Negalima sakyti, kad tik keturi yra geriausi. Bet taip, iš dalies, jūs esate teisus – dalis universitetų yra susidūrę ir su išlikimo problema. – Ši ketveriukė pasakė A, turi pasakyti ir B, ar ne pone Žukauskai? Kas tas B – siūlyti savo modelį, būti varomąja jėga? A. Žukauskas: Taip, tas B yra tai, kad būdami tokie tvarūs ir stabilūs universitetai, drąsiai žvelgiantys į ateitį, mes galime ir norime prisiimti lyderystę ir atsakomybę už tolesnę Lietuvos aukštojo mokslo raidą. Mums ne tiek jau rūpi instituciniai dalykai, kiek visos Lietuvos aukštasis mokslas ir mūsų valstybės ateitis. – Skambus pareiškimas, bet, jeigu tie keturi universitetai nesirūpina tik savo ateitimi, kas toliau? Juk Vilniuje, pavyzdžiui, nebūtinai turi būti VGTU – jis gali tapti Vilniaus universiteto dalimi. Taip pat jau viešai žinoma apie KTU planus jungtis su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu (LSMU). Visi keturi universitetai pritaria tam, kad jų pačių gali irgi nelikti? P. Baršauskas: Mes pakankamai tvirtai dėl to jaučiamės. Bet aš norėčiau vieną svarbų aspektą paminėt, kai jūs sakote, kad mes nesusišnekame su kitais universitetais. Ne vien tik nesusišnekėjimo problema. Mes norim parengti pokyčius valstybėje. Konkrečiai šis nesusišnekėjimas yra paremtas bloga finansavimo sistema, kuri orientuota į kiekybę, o ne kokybę. Mes sakom – keiskim. Iškelkim pirmiau kokybinius kriterijus ir pagal juos finansuokim. Tai yra esminiai dalykai... [visa naujiena]

← L. Linkevičius: Baltarusija branduolinės saugos standartus taiko selektyviai
Planuojama dar vieno „Via Balticos“ ruožo rekonstrukcija →

Įvykiai Lietuvoje